Inga Bagdonienė : „Pirmą kartą skolinausi, kai reikėjo išleisti sūnų į Suomiją. Vėliau teko, kai pirkau mašiną, nes gyvenu 11 km. Nuo darbo, nevažiuoja autobusai. Bankai neskolina tokių mažų sumų ir tokiems žmonėms kaip aš „

Dainius Minderis: „Paslauga patogi, padeda, kai reikia pinigų, ne milijonieriai mes – o kartais pritrunki. Man reikėjo mašinai susitvarkyti, iš draugų skolintis nenorėjau“

Goda Tamošaitytė: „Uždirbu vidutinį atlyginimą, šildymo sezono metu neužtenka šildymui, labai aukštos kainos Vilniuje – pasiskolinu, paskui grąžinu.“

Zuzana Visockienė: „Kai susirgau, reikėjo pinigų vaistams, gaunu tik 600 Lt pensiją, neužteko, o dar sūnus neteko kaip tik darbo… Jeigu ne jūs, būtų padėtis be išeities…“

Vilija Gavėnienė: „Kreditą ėmiau, kai pritrūkau savo versle apyvartinių lėšų, bankai net nežiūri. Jei nebūčiau gavusi šio kredito – 12 žmonių liktų bedarbiais“

Vilė Naujokaitienė: „Reikėjo šeimyniniams poreikiams, 4 asmenų šeima, abu mes dirbantys, bet prireikė, o kam – nenorėčiau į detales eiti.“

Aušra Mickuvienė: „Skolinausi sūnaus vestuvėms, giminė beveik išmirusi, nėra iš ko pasisklinti.“

Angelė Pašlauskienė: „Turėjau bėdų grąžinti skolą – pasiėmiau kreditą, kai mirė mano mama, santaupų neturėjau, o palaidoti juk reikia. O paskui mano darbovietė bankrutavo. Tai man pasiūlė skolą grąžinti dalimis, labai apsidžiaugiau, jau nežinojau, ką reikės daryti. Sūnus mano skolinosi mašinai, atlyginimą gavo ir atidavė.“

Rimas Bružas: „Esu neįgalus, dirbu Biržuose padienius darbus, atlyginimas nepastovus, kai sugedo automobilis – be kurio negaliu dirbti – niekas kitas nesutiko paskolinti. O jeigu darbo nebijai – skolą atiduosi.“