17 d. vasario 2015

Estijos parlamentas (Riigikogu) paliko neribotą metinę smulkiųjų vartojimo kreditų palūkanų normą. Už maksimalią metinės kredito palūkanų normos ribą nustatantį įstatymą balsavo mažiau nei pusė Estijos parlamentarų. Svarstyti įstatymą pateikė parlamento Teisės komisija.

Parlamentarai sausio pabaigoje svarstė įstatymo projektą, kuriuo siūlyta pakeisti Civilinį kodeksą ir numatyti, kad vartojimo kredito sutartis būtų pripažinta negaliojančia, jeigu joje numatyta metinė palūkanų norma daugiau nei tris kartus viršija vidutinę komercinių bankų gyventojams išduotų vartojimo kreditų metinę palūkanų normą. Šią normą kas šešis mėnesius apskaičiuoja Estijos bankas. Praėjusių metų pabaigoje Estijoje ši riba siekė 101,5 proc.

Estijos parlamentas taip pat atmetė pasiūlymą įstatymu numatyti ribojimą spręsti ginčus tarp kredito bendrovių ir jų klientų arbitražo teisme.  Šiuo metu Estijoje vis dar svarstomos galimybės apriboti smulkiųjų vartojimo kreditų reklamą per televiziją ir radiją, rengiamas kreditų teikėjų priežiūros įstatymas.

Tai jau antras kartas, kai Estijos parlamentas atmeta siūlymus riboti smulkiuosius vartojimo kreditus. 2013-ųjų pabaigoje įstatymo projektą Estijos parlamentas atmetė remdamasis Vyriausybės išvada, kuri nepalaikė pernelyg griežtų suvaržymų verslui ir siekė užtikrinti sutarties laisvės principą. Šalims turi būti palikta teisė susitarti dėl kainos ir sandorio, ir šis principas privalo galioti ir smulkiųjų vartojimo kreditų sektoriui.

Pasak mokslinį tyrimą smulkiųjų vartojimo kreditų tema atlikusio Vytauto Didžiojo universiteto  lektoriaus, daktaro Pauliaus Astromskio, estai adekvačiai įvertino kreditų palūkanų normos ribojimo pasekmes ir tokį siūlymą atmetė. Lietuvoje bendra vartojimo kreditų kainos metinė norma (BVKKMN) jau ribojama, o reguliuotojai nenori atsižvelgti į realias vartojimo kreditų davėjų išlaidas, kurios, teikiant itin mažas sumas, tikrinant gavėjų mokumą duomenų bazėse ir laikantis griežtų teisės aktų reikalavimų, santykinai išauga.

„Nors Lietuvoje siekiame turėti stiprias finansų įstaigas, tokie ribojimai jas kaip tik silpnina, dėl to mažėja konkurencija ir paslaugų pasirinkimas vartotojams. Siekiant prisitaikyti prie ribojimų vartotojams teikiamos didesnės paskolos ilgesniam laikotarpiui. Nors tai atitinka įstatymus, tačiau gyventojas galiausiai sumoka daugiau, nes buvo priverstas pasiskolinti didesnę sumą, nei jam reikėjo“, – aiškina P. Astromskis.

Lietuvoje šiuo metu smulkiųjų vartojimo kreditų rinka reguliuojama bene griežčiausiai Europos Sąjungoje (ES). Įstatyme nustatyta maksimali bendra vartojimo kredito kainos metinė norma (BVKKMN) negali viršyti 200 proc., taip pat apriboti delspinigiai – jie negali būti didesni nei 0,05 proc., reikalaujama, jog įmokos už kreditus neviršytų 40 proc. mėnesio pajamų.

Lietuvos banko 2014 m. III ketvirčio duomenimis, mažųjų vartojimo kreditų (iki 1000 litų) vidutinė metinė palūkanų norma buvo 96 procentai. Dėl natūralios konkurencijos rinkoje ji nuosekliai mažėja ir šiuo metu nesiekia metinių palūkanų ribos, kuri siūloma Estijoje.

 

Parengta pagal bns.lt informaciją.