20 d. gegužės 2015

Itin smulkūs vartojimo kreditai Lietuvoje praranda populiarumą. Gyventojai linksta skolintis didesnes sumas ilgesniam laikotarpiui, rodo Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) narių duomenys. Per pirmus tris šių metų mėnesius 11 asociacijai priklausančių įmonių išdavė šeštadaliu mažiau smulkių vartojimo kreditų nei 2014 metų I ketvirtį. Tiek pat mažėjo ir išduotų smulkiųjų kreditų suma.

 

„Mažėjimo tendenciją smulkiųjų vartojimo kreditų rinkoje stebime jau visus metus. Mūsų narių per ketvirtį išduotų smulkiųjų kreditų iki 290 eurų suma yra mažiausia per pastaruosius dvejus metus. Praėjusiais metais užfiksuota smukimo tendencija nesikeičia ir šiemet. Gali būti, kad tai lemia ir pasikeitusi ekonominė situacija įvedus eurą“, – komentuoja LSVKA prezidentas Liutauras Valickas.

 

Pirmąjį šių metų ketvirtį apie 70 proc. smulkiųjų vartojimo kreditų rinkos užimančios LSVKA narės suteikė 115 tūkstančių smulkiųjų kreditų, kurių suma nesiekė 12 mln. eurų. Vidutinė kredito suma – 102 eurai. LSVKA duomenimis, 41 proc. visų kredito gavėjų prašo 50 eurų kredito, iki 100 eurų skolinasi 63 proc. klientų. Tik penktadalis vartotojų skolinasi didesnę nei 200 eurų sumą. Tačiau pastebima tendencija, kad auga išduodamų kreditų sumos.

 

Pastebima, kad per metus net 18 proc. sumažėjo jaunesnių nei 25 metų amžiaus LSVKA narių klientų. Taip pat ketvirtadaliu sumažėjo sudarytų smulkiųjų vartojimo kreditų sutarčių, pagal kurias skola buvo perduota išieškoti tretiesiems asmenims.

 

„Smunkant smulkiųjų vartojimo kreditų paklausai, įmonės priverstos konkuruoti dėl klientų mažindamos paslaugų kainą ir siekdamos pritraukti tuos kreditų gavėjus, kurių galimybės grąžinti pasiskolintą sumą nekelia abejonių. Dėl to mūsų narių vidutinė bendros vartojimo kredito kainos metinė norma (BVKKMN) nuosekliai mažėja ir neviršija 150 proc., kai, palyginti, 2013 metų pradžioje ji siekė 195 proc.“, – sako L. Valickas.

 

Į BVKKMN įtraukiamos visos su kredito išdavimu susijusios sąnaudos: mokumo vertinimas, kredito administravimas, bankinių pavedimų paslaugos ir kt.

L. Valicką stebina aktyvūs politikų bandymai dirbtinai apriboti kreditų kainą, nes tai pažeistų laisvos ūkinės veiklos ir konkurencijos principus. Smulkiųjų vartojimo kreditų įmonės moka mokesčius, remia sportą ir kultūrą, kuria darbo vietas.  Dalis įmonių būtų priverstos pasitraukti iš rinkos, nes teikti smulkiųjų vartojimo kreditų paslaugą taptų nuostolinga. Tačiau pranašumą įgytų kitos analogiškas paslaugas teikiančios ir ribojimus apeinančios bendrovės bei nelegalūs skolintojai.

 

„Tyrimai rodo, kad vartotojai paslaugą renkasi pirmiausia pagal mažiausios kainos kriterijų. Vartojimo kreditus Lietuvoje oficialiai teikia per 50 įmonių, kurios tarpusavyje konkuruoja dėl klientų paslaugos kaina ir kokybe, kaip ir kitose verslo srityse. Įvedus nepamatuotus ribojimus legaliai nebebūtų teikiami patys mažiausi 50 – 100 eurų kreditai, kurie turi didžiausią paklausą. Taip vartotojai būtų priversti skolintis didesnes sumas, kurių jiems nereikia ir realiai sumokėti daugiau palūkanų arba, negalėdami gauti didesnės sumos, skolintųsi šešėlinėje rinkoje“, – paaiškino L. Valickas.