9 d. kovo 2015

Efektyviausia priemonė nuo virusų – skiepai, nes vėliau efektyvus gydymas gali būti labai brangus. Siūlydama žengti bent mažą žingsnelį skurdo mažinimo link Birutė Vėsaitė kalba apie šio skaudaus  reiškinio pasekmes, o ne priežastis.

Tačiau problemą turėtume spręsti nuo jos šaknų, pirmiausia, aiškiai įvardindami, kokios yra skurdo priežastys.

Skurdas prasideda ne tuomet, kai gyventojas pradeda auginti skolas už komunalines paslaugas ir kartais yra priverstas pasiskolinti pinigų pragyvenimui ar būtiniems pirkiniams. Tuomet jau per vėlu, nes skurdas į šeimą įsibrauna kur kas anksčiau.

Skurdas ateina, kai vienas ar abu šeimos nariai netenka ar neturi darbo arba ilgai nesugeba jo susirasti, o gal net ir neieško. Kai jie įsitikinę, kad valstybė privalo mokėti pašalpas, tačiau norint jas gauti, reikia nedirbti. Kitaip pašalpos nebus, kaip nebus ir kompensacijos už šildymą bei kitų privilegijų. Paradoksas, kad maksimali bedarbio pašalpa yra didesnė už minimalią algą.

 Kiti, net ir gerų norų vedami, blaškosi po darbo rinką, nes tas diplomas ir žinios, kurias jie kadaise gavo iš universiteto, šiandien visiškai nebedomina darbdavių.

Smulkieji kreditai nėra ir negali būti skurdo priežastis, nes visiems kreditų davėjams, pradedant bankais, kredito unijomis, lizingo bendrovėmis, baigiant vartojimo kreditų teikėjais, iš tiesų pirmiausia rūpi, būtent, kad žmogus galėtų grąžinti skolą. Juk pinigų dalinimas gyventojams, kurie negali jų grąžinti, vadinamas labdara, o ne verslu.
Visų kreditų teikėjų veikla yra griežtai reglamentuojama – nustatytos maksimaliomis palūkanos, apriboti delspinigiai, taikomi Lietuvos banko Atsakingo skolinimo nuostatai, o klientų mokumas tikrinamas keliolikoje duomenų bazių.

Oficiali statistika rodo, kad devyniems iš dešimties klientų nekyla rūpesčių grąžinti kreditą – jie elgiasi atsakingai, įvertina savo galimybes ir taip išsprendžia laikinas pinigų trūkumo problemas.
Ištiesti ranką į beviltišką padėtį patekusiems žmonėms, būtina, todėl vertėtų svarstyti, ar tikrai dabartinės iki pusės minimalios algos siekiančios išskaitos įvairiems įsiskolinimams dengti iš tiesų yra adekvačios ir nenustumia žmogaus į dar gilesnę bedugnę.

Tačiau tuo pačiu reikėtų garsiai įvardinti skurdo priežastis ir jas pradėti šalinti – daugiau dėmesio skirti visuomenės finansiniam švietimui, kad kiekvienas susivoktų, jog už savo sprendimus, taip pat ir finansinius, pirmiausia turi prisiimti atsakomybę pats.

Reikėtų taikyti mažiau apribojimų ir labiau skatinti verslus, kuriančius darbo vietas, pritraukti investicijų, priimti lankstesnius darbo santykių įstatymus.

Tuomet ateityje nebereikės labai brangaus skurdo infekcijos gydymo.

 

 

Šaltinis: www.delfi.lt