8 d. liepos 2014

Rytoj LR Seimo Biudžeto ir finansų komitete bus svarstomas Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo projektas. Projekto autoriai siūlo penkis kartus sumažinti dabar galiojančią bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN) –  iki 36 proc. Tai reikštų, jog vidutinį smulkų kreditą (šiuo metu apie 350 litų) – įmonės turėtų mėnesiui skolinti už ne daugiau kaip 9 litus. Smulkiųjų kreditų teikėjai sako, jog tokie siūlymai atimtų iš vartotojų galimybę trumpam pasiskolinti mažas sumas kontroliuojamoje rinkoje ir nustumtų juos skolintis šešėlyje. 

Pasak smulkiųjų kreditų teikėjų, nustatyta riba nepadengtų net mokumo tikrinimo kaštų, todėl nuostolinga paslauga paprasčiausiai nebebus teikiama. Kad atitiktų BVKKMN ribas, vartotojai bus priversti arba skolintis didesnes sumas ilgesniam  terminui, arba skolintis  nekontroliuojamame šešėlyje.

„Siūloma riboti smulkaus kredito paslaugos kainą, tačiau nė nenutuokiama, kokia tokios paslaugos savikaina. Toks reguliavimas kenkia pačiam vartotojui, kuris tiesiog negalės gauti reikalingos paskolos, nes žemiau savikainos įmonės paprasčiausiai tokių paskolų nebeteiks. Juk Vartojimo kredito įstatymas taikomas sumoms net iki 75 tūkst. eurų (beveik 300 tūkst. Lt), o smulkiųjų (iki kelių šimtų litų)  kreditų išdavimo kaštai beveik nesiskiria. Mūsų atveju, kaštai sudaro apie 80-90 proc. kredito kainos – didžioji jų dalis tenka mokumo tikrinimui, pinigų skolinimosi kainai, rizikos kainai ir patikimoms informacinėms sistemoms. Būtina labai tiksliai diferencijuoti BVKKMN, antraip gyventojai praras galimybę pasiskolinti mažas sumas“, – sako Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) prezidentas Liutauras Valickas.

Pasak asociacijos prezidento, natūralu, kad ilgalaikės didelės paskolos turi būti pigesnės nei mažos trumpalaikės. Asociacija siūlo iniciatorių siūlytą 36 proc. BVKKMN ribą taikyti kreditams nuo 20 000 litų, tuo tarpu trumpo laikotarpio (iki metų) mažiems (iki maždaug 500 litų) kreditams esamą BVKKMN ribą sumažinti 10 proc. punktų – iki 190. Tai padėtų išlaikyti rinkoje smulkiųjų kreditų paslaugą, kuri padeda gyventojams įveikti laikinus finansinius sunkumus – pvz., vėluojant atlyginimui ar ištikus nelaimei. 2013 m. RAIT tyrimo duomenimis, trys dažniausios paskirtys kurioms gyventojai ima smulkius kreditus yra komunaliniams mokesčiams, maistui ir kitoms namų ūkio reikmėms.

Pasak smulkiųjų kreditų teikėjų, reguliuojant šią rinką nesiremiama atliktais tyrimais ir situacijos kompleksine analize, iki šiol realiai neįvertintas vos prieš metus įvestų reguliavimų poveikis bei socialinė-ekonominė šios paslaugos paskirtis. „Reguliavimas turi turėti realų pagrindą, būti naudingas vartotojui, o ne tiesiog kurti verslui kuo daugiau trukdžių. Pasiklystama ir argumentuose: sakoma, kad BVKKMN mažinimu siekiama apriboti augančius žmonių įsiskolinimus – bet jeigu sumažintas BVKKMN, kaip teigiama, neva atpigintų kreditus, tai juk pigesni kreditai skatina skolintis daugiau, tai elementarus ekonomikos dėsnis“, – logikos spragas dėl poreikio dar labiau varžyti ir taip labiausiai tarp visų ES šalių reguliuojamą rinką komentavo asociacijos vadovas.

Pasak L. Valicko, viešumoje nuolat klaidinama pateikiant BVKKMN kaip metinę palūkanų normą. Kaip apibrėžta galiojančiame Vartojimo kredito įstatyme, į BVKKMN įskaičiuojamos visos išlaidos, susijusios su kreditu, įskaitant palūkanas, komisinius, mokumo vertinimo, sąskaitos administravimo ar kitus mokesčius, su mokėjimo operacijomis susijusias išlaidas, su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidas per metus.

„Projekto iniciatoriai klaidina žmones, painiodami metinę palūkanų normą ir BVKKMN: neva palūkanos už greituosius kreditus siekia kelis šimtus procentų, kai vidutiniškai mėnesio palūkanos už tokį kreditą yra apie 8-9 proc. Tuo tarpu už vidutinį smulkų kreditą (apie 350 litų) vidutinė kaina, arba BVKKMN,  svyruoja apie 30 litų – ji nesiekia maksimalios leistinos kainos, kuri šiuo metu yra 36 litai. Tai rodo, jog smulkiųjų kreditų rinka susireguliuoja pati, ir lemia tai įtempta konkurencija, o ne perspaustas reguliavimas“, – sakė L. Valickas. Pasak jo, nustačius vienodą 36 proc. arba maksimalią 9 litų kredito kainą esamam vidutiniam smulkiam kreditui, gyventojai nebegalės pasiskolinti legalioje rinkoje nedidelės sumos trumpam terminui, tačiau paklausa neišnyks – ją netruks patenkinti šešėlis.

Viena iš smulkiųjų kreditų klienčių, šiaulietė pensininkė Zuzana Visockienė pasakojo, kad smulkus kreditas jai padėjo užklupus ligai: „Susirgau ir prireikė pinigų vaistams, gaunu 600 litų dydžio pensiją, tai suprantate, kad pinigų taupymui nelieka, o čia dar ir sūnus prarado darbą. Pasiskolinome ir pagerėjus situacijai grąžinome, jeigu nepaskolintų – nežinau, ką būtume darę“, – pasakoja Z. Visockienė.

Sužinoti, kiek vidutiniškai kainuoja smulkus vartojimo kreditas ir kokia yra jo metinė kaina bei palūkanos galima programos „Skaidrus kreditas“ tinklapyje www.kreditoakademija.lt/skaiciuokle/. Daugiau informacijos apie tai, kaip įvertinti, ar reikalinga paskola, kokias įmokas gali tekti sumokėti, kaip pasirinkti atsakingą teikėją, galima pernai asociacijos inicijuotos programos „Skaidrus kreditas“ svetainėje www.apiekredita.lt.  Ten taip pat galima rasti vartotojų teises ginti skirtus institutus („Kreditų arbitražą“ bei registrą „Neteikit man kredito“), sužinoti ką daryti susidūrus su sunkumais grąžinti kreditą, gauti teisines konsultacijas, užduoti rūpimus klausimus ar pasidalinti atsiliepimais.

2013 m. Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos narės į valstybės ir Sodros biudžetą sumokėjo daugiau nei 11 mln. lt mokesčių bei skyrė 1,5 milijono litų paramos projektams. Vartojimo kreditų rinka, kurioje veikia 39 bendrovės, suteikia darbą daugiau kaip 600 darbuotojų. Lietuvos finansų sektoriuje smulkiųjų vartojimo kreditų rinka užima apie 0,5 procento.