30 d. birželio 2014

Lietuvoje vidutinė smulkaus kredito (dažnai vadinamo greitu kreditu) kaina  – 30 litų. Tokią sumą atskleidžia Lietuvos banko I ketvirčio duomenys, pagal kuriuos vidutinė smulkaus kredito suma buvo 377 litai, o bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 153 proc. [Skaičiuoklę rasite čia]

„Labai dažnai yra painiojama metinė palūkanų norma ir  bendra vartojimo kredito kainos metinė norma (BVKKMN), o tuomet skelbiama, kad palūkanos už greituosius kreditus siekia porą šimtų procentų ir skambinama pavojaus varpais. Iš tiesų, vidutiniškai mėnesio palūkanos už smulkų kreditą yra apie 8-9 procentai, o vidutinė kaina – apie 30 litų, ir ji nesiekia maksimaliai leistinos – tai rodo, jog rinka, kurioje įtempta konkurencija, susireguliuoja pati. Bet kažkam galbūt naudinga, kad rinkoje smulkiųjų kreditų neliktų“, – sakė Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentas Liutauras Valickas. Pagal įstatymą maksimali kredito kaina už 377 litų kreditą šiuo metu neturi būti didesnė kaip 36 litai.

Pasak jo, kaip ir nurodyta įstatyme, į BVKKMN įskaičiuojamos visos išlaidos, susijusios su kreditu, įskaitant palūkanas, komisinius, mokumo vertinimo, sąskaitos administravimo ar kitus mokesčius, su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos, su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos per metus. Jo nereikėtų painioti su realiai vartotojo sumokama kaina, mat jis skaičiuojamas metams, kai smulkūs kreditai tradiciškai imami maždaug 1 mėn. laikotarpiui.

„Sakyti, jog smulkus vartojimo kreditas per metus kainuoja 200 proc., tai tas pats, kad teigti, jog taksi jums kainuoja per metus 7 tūkstančius litų, nors jūs per tą laiką esate važiavęs vieną sykį ir sumokėjote 20 litų“, – sakė L. Valickas.

Pagal inicijuojamus Vartojimo kredito įstatymo siūlymus, svarstomos iniciatyvos sumažinti šiuo metu galiojančią BVKKMN ribą 200 proc. iki 160 proc. arba net iki 36 procentų.

„Tai tas pats, kaip nustatyti už kiek įmonė turi pagaminti pakelį sviesto, greta nustačius ir privalomus kokybės, riebumo, higienos reikalavimus: mes privalome patikrinti žmogaus mokumą duomenų bazėse, įsitikinti, kad jis neregistruotas nenorinčių gauti kreditą sąrašuose, patiriame pinigų skolinimosi kaštus, rizikos kaštus, įmonės administracines išlaidas ir turėtume pvz., pusketvirto šimto litų, kas maždaug yra vidutinė paskola – skolinti už 9 litus. Ar jūs už tiek paskolintumėte?”, –  retoriškai klausia L. Valickas. Pasak jo, kredito davėjui kredito suteikimo išlaidos sudaro 80-90 proc. jo kainos.

Sužinoti, kiek vidutiniškai kainuoja smulkus vartojimo kreditas ir kokia yra jo metinė kaina bei palūkanos galima programos „Skaidrus kreditas“ tinklapyje www.kreditoakademija.lt/skaiciuokle/.

Lietuvos banko 2014 m. I ketvirčio duomenimis, vidutinė metinė palūkanų norma tolygiai mažėja antrus metus iš eilės – per pastaruosius metus ji smuktelėjo 7 proc. punkto iki 96 procentų. BVKKMN rodiklis, kaip atskleidžia Lietuvos banko statistika, taip pat antrus metus mažėja – per metus ji sumažėjo 20 proc. punktais iki 153 proc. Smulkaus kredito sumos vidurkis per metus sumenko 12 litų – iki 377 litų.

Asociacijos duomenimis, Lietuvoje smulkiųjų kreditų teikimas suvaržytas labiausiai Europoje, tuo tarpu tokie kreditai mūsų šalyje kainuoja pigiausiai.  (Žr. lentelę apačioje). Gyventojai dažniausiai skolinasi namų ūkio reikmėms, maistui, komunaliniams mokesčiams ir automobilio remontui, rodo 2013 m. RAIT tyrimas.

Šviesdama vartotojus, kaip tinkamai pasirinkti smulkaus vartojimo kredito teikėją, kaip įvertinti, ar reikalinga paskola, kokias įmokas gali tekti sumokėti, asociacija pernai iniciavo šviečiamąją ir atsakingo skolinimo programą „Skaidrus kreditas“. Jos svetainėje www.apiekredita.lt taip pat galima rasti vartotojų teises ginančius institutus („Kreditų arbitražą“ bei registrą „Neteikit man kredito“), sužinoti ką daryti susidūrus su sunkumais grąžinti kreditą, gauti teisines konsultacijas, užduoti rūpimus klausimus ar pasidalinti atsiliepimais.